1948-ųjų vasara Paryžiuje. Senoje tingiai supasi laiveliai, Monmartras nusėtas tapytojais, o jūs einate už parankės su savo mylimaja. Karas baigėsi ir pasaulis džiaugiasi iš griuvėsių kylančia Europa.
1950-ųjų vasara Vokietijoje. Jūs vaikštote Tiubingeno botanikos sode už parankės su savo mylimaja, tik dabar ji jau jūsų žmona. Rodos judviejų laimei niekas negali sutrukdyti.
Jūs karčiai šyptelite. Deja. Yra kita meilė. Deganti, žudanti, tačiau meilė, kurios neįmanoma atstumti.
Jos vardas Lietuva.
Juozas Lukša-Daumantas kelis kartus prasiveržė į Vakarus ir grįžo į Lietuvą.
1951 m. rugsėjo 4 dieną, išduotas žuvo netoli Kauno. Šiandieną, jo mirties metinės.

Teksto autorius Giedrius Petkevičius (Sausuolis)